Kinija savo kiaulių bandas atkūrė greičiau nei tikėtasi, padidindama sojos
pupelių ir kukurūzų, naudojamų gyvuliams šerti, paklausą ir kainas. Sparčiai
augant bandoms, didžiausiam pasaulio vartotojui netrukus gali reikėti
importuoti mažiau mėsos.
Ši dviguba dinamika – pakilusios pašarų sąnaudos ir mažesnių mėsos siuntų į
Kiniją tikimybė 2021 m. – grasina sumažinti gyvulių ir paukščių augintojų
pajamas JAV, Brazilijoje ir kitose šalyse, taip pat bendrovių, perdirbančių
gyvulius į mėsą, pelną. Dar blogiau tai, kad augintojai patiria smūgį kaip tik
tada, kai bando kilti iš koronaviruso pandemijos, kuri padidino išlaidas ir
sumažino gyvulių kainas šalies viduje.
W. Sawyeris prognozuoja, kad amerikietiškos jautienos, kiaulienos ir
vištienos gamintojai 2021 m. patirs 12 proc. didesnes pašarų sąnaudas nei šiais
metais.
Tuo tarpu nerimas dėl mažėjančio mėsos eksporto į Kiniją ateinančiais
mėnesiais jau pradėjo atsiliepti kainoms JAV, kur paklausa restoranuose ir
įstaigose, pavyzdžiui, mokyklose, dėl pandemijos vis dar išlieka sumažėjusi.
Vyresnioji „Rabobank“ gyvulininkystės analitikė Pan Chenjun praėjusią
savaitę apskaičiavo, kad kiaulienos importas Kinijoje kitais metais gali
nukristi 30 proc.
Brazilijoje, kuri yra didžiausia vištienos eksportuotoja pasaulyje, pašarų
išlaidos patyrė papildomą postūmį: vietinės valiutos devalvaciją. Silpnesnis
realas paskatino eksporto patrauklumą, todėl sojos pupelių atsargos pasiekė
mažiausią lygį nuo 1999 m.
Sausra taip pat niokoja vasaros kukurūzų pasėlius pietinėje šalies dalyje – paukštienos ir kiaulienos gamybos centre. Pasak mėsos eksportuotojų grupės „ABPA“ vadovo Ricardo Santino, toks derinys pakėlė braziliškos mėsos kainas į naują lygį.
https://m.delfi.lt/verslas/bloomberg/article.php?id=86014607
